postheadericon Herbas

Domeikavos herbas

Domeikava istorinio herbo niekada neturėjo. Svarstant naujo herbo idėjas komisijoje kartu su vietos seniūnijos atstovais buvo nutarta herbe pavaizduoti erškėčių krūmą su rožėmis. Rožės sietinos su seniūnijos ribose buvusia Rožių apylinke, kurios gyventojai aktyviai dalyvavo 1863 m. nacionaliniame išsivaduojamajame sukilime. Domeikavos ir apylinkių gyventojai sudarė 1863 m. balandyje Bronislovo Liugailos organizuoto sukilėlių būrio daugumą. Jo vadovaujamas būrys užėmė Babtų valsčiaus valdyba, sukapojo caro portretą, sunaikino gyventojų bylas, paėmė kasos pinigus. Vėliau būriui vadovavęs Vladislovas Suzinas sukilėlius pervėdė į Lėno mišką, Ukmergės apskrityje. 1864 m. sausio 2 d. prie Ibėnų carinė kariuomenė būrį užpuolė ir išblaškė. Dalis vyrų pasitraukė į Dotnuvos miškus. Nuslopinusi sukilimą, carinė valdžia daug gyventojų ištrėmė į Sibirą, dvarus nacionalizavo, uždraudė lietuviškai skaityti ir net kalbėti. Į ištuštėjusius kaimus iš Rusijos buvo atkelti kolonistai. Domeikavos apylinkių gyventojai tęsė rezistencinę kovą prieš okupantus ir sovietiniais laikais.

Simbolių kalboje rožė – tobulumo ir nekaltybės simbolis – dažnai siejama su Švenčiausia Mergele Marija, kuri kartais vadinama “rože

Domeikavos herbo dienos šventės akimirkos

Domeikavos herbo dienos šventės akimirkos (2003 09 13)

be spyglių”. Krikščionybėje raudona rožė ir jos spygliai tai Kristaus kančios ir žaizdų, bet kartu ir prisikėlimo, Dievo meilės simbolis. Kristaus erškėčių vainikas – tai skausmo atributas.

Vakarų kultūrose rožė – širdies, dieviškos, romantiškos ir jausmingos meilės emblema. Sidabrinė skydo spalva heraldikoje reiškia dorą, skaistumą, nekaltybę ir teisingumą.

Dailininkas Rolandas Rimkūnas parengė Domeikavos herbo etaloną. Jį Heraldikos komisija aprobavo 2002 m. birželio 27 d. (Komisijos posėdžio protokolas Nr. 270).

Herbo aprašymas. Sidabriniame lauke vaizduojamas augantis žalias erškėtis su spygliais ir trim heraldiniais raudonais keturlapiais rožių žiedais. Skydo papėdė žalia.