postheadericon Gynybiniai įtvirtinimai

Gynybiniai įtvirtinimai Žemaitkiemio kaime

Gynybiniai įtvirtinimai Žemaitkiemio kaime

2001 metais rugsėjo 20-29 dienomis vyko Europos paveldo dienų renginiai, tema “Lietuvos gynybiniai įtvirtinimai”. Kultūros ir seniūnijos darbuotojai dalyvavo Kauno rajono savivaldybės surengtame susitikime¬-pokalbyje ir pažintinėje ekskursijoje “Kauno tvirtovės gynybiniai įtvirtinimai”. Sužinojome ir konkrečiai pamatėme, jog Domeikavos seniūnijoje yra išlikę nemažai Kauno tvirtovės gynybinių statinių ir jų fragmentų. Ekskursijos metu, kurią vedė Kultūros vertybių apsaugos departamento Kauno teritorinio padalinio vyr. specialistė Irma Grigaitienė, Kauno savivaldybės paminklosaugos vyr. arhitektas Jonas Lukšė ir Kauno rajono paminklotvarkininkė Vidimanta Poškaitienė, aplankėme Domeikavos forto liekanas, 0 taip pat Lantainių įtvirtinimo liekanas, kurių iš viso mūsų seniūnijos teritorijoje yra 42 bei slėptuvę, esančią Žemaitkiemio kaime.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus karybos skyriaus vedėjas Arvydas Pociūnas papasakojo kada ir kodėl buvo rengti įtvirtinimai.

1882 m. pradėta statyti Kauno tvirtovė, kurios iki 1900 m. buvo pastatyti aštuoni fortai, devynios ilgalaikės artilerijos, kiti gynybiniai objektai. 190 1 m. gegužės mėn. 9 forto (Kumpės) statybą aplankė Rusijos karo ministras, generolas A. Kuropatkinas. Apžiūrėjęs forto apylinkes, jis pastebėjo, kad galimas priešas užėmęs Domeikavos aukštumas galėjo išdėstyti savo artilerijos baterijas ir nekliudomas apšaudyti forto užnugarį, o pėstininkai prasiveržti į tvirtovės gilumą. Karo ministras pasiūlė pastatyti grupę ilgalaikių įtvirtinimų.

1909 m. rugpjūčio 22 d. Kauno tvirtovės štabas Rusijos kariuomenės vadovybei siūlė Domeikavoje statyti didelį betoninį fortą, ir taip pat mažesnių gynybinių įtvirtinimą.

1912 m. Rusijos kariuomenės generalinis štabas sutiko su pasiūlytais projektais. Buvo numatyta pagal garsaus rusų fortifikatoriaus, inžinieriaus, profesoriaus Buinickio projektus pastatyti Domeikavoje ant aukštumos 48,3 didelį fortą ir šalia apšarvintą dviejų haubicų bateriją, aukštumoje 41,9 mažą fortą (netoli Ramaškių k.) Šakių k. ir Lantainių dvi betonones kareivines ir vieną parako sandėlį. Visa ši grupė turėj0 kainuoti 1.800.000 rublių. Visų gynybinių įtvirtinimų įgula turėjo sudaryti 1000 karių.

1912 m. spalio 22 d. imperatorius Nikolajus II patvirtino Kauno tvirtovės fortų žiedo statybą, į minėtą projektą įėjo ir Domeikavos įtvirtinimų grupė.

1913 m. balandžio 10 d. naujojo fortų žiedo projektą patvirtino finansavimui ir karo ministras. Neatidėliojant prasidėjo žemės darbai, į statybas atvežė reikalingą techniką. Domeikavos forte metų bėgyje buvo kasami gynybiniai grioviai, dalis centrinio gynybinio griovio. Minėti darbai sudarė 10 visą atliktą darbą. Šakių k. įtvirtinimuose darbą buvo atlikta iki 60 visų darbų. Nors Lantainių ilgalaikio gynybinio baro, betoninės slėptuvės 100 karių projektai galutinai buvo patvirtinti tik 1914 m., bet jau buvo atliekami paruošiamieji žemės darbai. Visus darbus atlikinėjo lietuviai darbininkai. 1914 m. buvo baigtas kelias į Domeikavos fortą, toliau gilinami forto gynybiniai grioviai, kiti žemės darbai, pradėtas betonavimas. Nuo Šilainių k. pro Šakius į Lantainius buvo nutiestas siauras geležinkelis, nuo kurio į Domeikavos fortą taip pat nuvedė atšaką. Šią atšaką naudojo statybos reikmėms, taip pat ji turėjo mūšio metu atlikti gynybos funkciją.

Gynybinis įtvirtinimas Lantainių kaime

Gynybinis įtvirtinimas Lantainių kaime

Tačiau pradėtus statybos darbus nutraukė prasidėjęs 1-asis pasaulinis karas. Tvirtovėje paskelbus karo stovį, ją padalino į keturis gynybinius skyrius. 4-tą gynybinį skyrių sudarė įtvirtinimai nuo Nemuno iki Neries (8¬-tas, 9-tas, l0-tas fortai), į jį įėjo ir pradėtas statyti Domeikavos fortas ir aplink buvę inžinieriniai objektai. Vyko papildomi sutvirtinimo darbai. Nusitiesė spygliuotų vielų užtvaros linija – Romainiai-Gireikiai¬-Žemaitkiemis-Rožės-Lantainiai. Iškastos kelios linijos apkasą, o priešais Šakius buvo įrengti fugasai (po žeme sukrautas didelis užtaisas parako, akmenų ir žeme užlygintas, priešui užėjus, elektros mašinėlės pagalba susprogdindavo užtaisą.).

1915 m. liepos 1 d. jau vyko abiejų pusių, pėsčiųjų ir raitųjų žvalgą susišaudymas Eigirgola-Romaškių Būda. Vokiečių pagrindinė linija ėjo Babtai-Biliūnai-Netoniai. Vokiečių karinės dalys su artilerija, technika galutinai išsidėstė priešais 1-ą,2-ą ,4-ą gynybinius pylimus ir pradėjo tvirtovės šturmą.

Tuo metu nuo Gireikių iki Lantainių gynybos baro centriniuose apkasuose išsidėstė sekantys tvirtovės daliniai. Viso minėto gynybos baro grupė sudarė 2.400 karių, kuriai vadovavo pulkininkas Jakovlevas.

Liepos 29 d. žvalgyba pranešė, kad vokiečiai gavę pastiprinimą į Valeravo palivarką, atvyko 100 dviratininkų ir 6 vnt. artilerijos pabūklų. Rugpjūčio 1 d. į Vandžiogalą vokiečiams atvyko pastiprinimas. Pabūklais apšaudė Rožės ir Vaškonių kaimus, bei Orlovo polivarką. Vykstant aršioms kautynėms dėl Kauno tvirtovės nemažai kuopų iš Domeikavos gynybos baro buvo permestos į 1-ą gynybos skyrių.

Rugpjūčio 4 d. vokiečių daliniams užėmus 1, 2, 3 fortus, jie įsiveržė į miestą. Netoli Domeikavos buvo susprogdinti sviedinių sandėliai, Domeikavos kaime susprogdino šovinių sandėlį, nes neturėjo arklių ir vežimą, kad būtų galima išvežti karo turtą. Vokiečių artilerijai atidengus uraganinę ugnį, sviediniai masiškai krito į fortą ir aplink jį esančius apkasus ir puskuopė atsitraukė į Domeikavą, kur susijungė su ten buvusia puskuope. 10-ta kuopa vėl buvo pilnos sudėties.